Beveik nieko nematantis vaikas apsikabina šunelį ir tarsi pasineria į gilią meditaciją. Žiūri ir matai, lyg jie abu būtų viena. Aplinkui gelsvas jau nukritusių lapų paklotas ir rudeniška dargana, kurią šildo tas vaikiškas nuoširdumas ir šuns ištikimumas. Tai vienas iš M. K. Čiurlionio LIONS klubo suorganizuotų susitikimų su šunimis. Šį kartą pas šunų kinkinių sporto pradininkus Lietuvoje Indrę ir Laimoną Daujotus.

Kai matai širdimi...

Šunys nuo seno yra naudojami kaip negalią turinčių žmonių pagalbininkai, terapeutai. Nors Lietuvoje tai nėra plačiai praktikuojama dėl ribotų finansinių galimybių, tačiau ekonomiškai turtingose šalyse šunų terapija yra dažnas reiškinys. Pagal galimybes LIONS klubo nariai tai bando daryti ir Lietuvoje. Todėl šį sekmadienį liūtiečiai kartu su P. Daunio aklųjų ir silpnaregių centro auklėtiniais nuvažiavo pas Daujotus į Kernavę susitkti su mielais šuneliais.

Kinkinių rogėse.

Indrė ir Laimonas Daujotai daug pasakojo vaikams apie šunų kinkinius bei šunis, parodė roges kurios naudojamos sporto varžyboms, pramogoms. Vaikai apžiūrėjo šunų namą ant ratų. Šiuo namu šunys vežiojami į varžybas. Nors dar sniego nėra ir negalima pasivažinėti šunų kinkytomis rogėmis, bet visi jas mielai išbandė pasėdėdami. Daujotai šiuo metu laiko 30 šunų. Į susitikimą atsivežė tik kelis, labiausiai patyrusius, kad vaikai galėtų jaustis saugiai. Visi šunys buvo apkabinti. Ir kaip smagu buvo matyti tą ramybę, kurią vaikams suteikdavo ištikimiausi žmonių draugai - šuneliai.

Laimonas vaikams pasakoja apie šunų namelį kuriuo jie vežami į varžybas.

Paskaita apie šunų kinkinius.

Šalia šuns.

Kaip smagu pajausti šunelį.